Š.m. vasario 20-23 d. mūsų gimnazijos mokiniai, jų tėvai ir mokytojai vyko į pažintinę-edukacinę ekskursiją Varšuva-Veličkos-Krokuva-Zakopanė.
Grožėjomės Varšuvos senamiesčiu, įtrauktu į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą: Karalių pilimi ir aikšte, Karaliaus Zigmanto III kolona, Šv. Jono katedra – gotikinio stiliaus bažnyčia, svarbiausių Lenkijos istorijos įvykių liudininke, senamiesčio Turgaus aikšte ir paminklu Varšuvos simboliui – Undinei. Pamatėme Didįjį teatrą, perėjome Karališkuoju keliu iki pat Šv. Kryžiaus bažnyčios, kurioje palaidota F. Šopeno širdis.
Visiems be galo patiko Veličkos druskų kasyklos – visame pasaulyje žinomas turistinis objektas. Buvusiose druskų kasyklose mūsų laukė unikalūs reginiai: leidomės į 135 m gylį, grožėdamiesi žmogaus rankomis sukurtomis koplyčiomis, garsiąja Kingos bažnyčia, skulptūrėlėmis, paminklais, gamtos sukurtais ežerėliais. Druskinių figūrų ekspozicijose susipažinome su šachtos ir druskos kasybos istorija.
Didžiulį įspūdį paliko Krokuva – autentiškas miestas su vienu iš seniausių universitetų Europoje ir stulbinamo grožio sakraline architektūra. Pasivaikščiojimas po senąją Lenkijos sostinę pėsčiomis nepaliko abejingų. Pakilome į Vavelio kalvą, kurią karūnuoja įspūdingo didingumo karališkoji pilis ir gotikinė katedra, kurioje palaidoti patys žymiausi ATR bei Lenkijos žmonės. Šis kompleksas – buvusi Lietuvos ir Lenkijos karalių rezidencija. Šiame nerealaus grožio mieste pamatėme išties labai daug : vieną didžiausių Europoje Turgaus aikštę, Marijos bažnyčią, kurios didžiausia puošmena – Vito Stvošo sukurtas medinis drožinėtas altorius, Floriono vartus, Barbakaną, paminklą Žalgirio mūšiui ir kt.
Lankėmės ir Zakopanėje – kurortiniame miestelyje, įsikūrusiame Tatrų kalnų papėdėje. Keltuvu kėlėmės į Gubaluvkos kalną, ant kurio mūsų laukė daugybė žiemos pramogų bei didžiulė mugė. Pasivaikščiojome vaizdingiausia ir visada šurmuliuojančia kurorto gatve – Krupuvki, kurioje pamatėme kalnų gyventojų folklorą bei architektūrinių stilių įvairovę, atsispindinčią gatvės pastatuose.
Nors ir pavargę, bet linksmi ir su daugybe įspūdžių bei lauktuvių artimiesiems grįžome namo.
Lietuvių kalbos mokytoja Asta Diržiuvienė