Informacija tėvams

„Vaikų priėmimas į Vilniaus rajono švietimo įstaigų ikimokyklinio ugdymo grupes“ 

NUKENTĖJAI? NETYLĖK! 

Dingo be žinios šeimos narys! Nukentėjai nuo prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje, ar kitų nusikaltimų! Ieškai socialinės, psichologinės, teisinės pagalbos ar emocinės paramos! 
Nemokamos konsultacijos:8 800 26161 (I-V 10-16)    
Nukentėjai nuo prekybos žmonėmis Lietuvoje ar užsienyje ! Ieškai socialinės, psichologinės,  pagalbos ar emocinės paramos ! Atrodo įtartinas darbo pasiūlymas užsienyje, o gal jau patiri išnaudojimą ir nežinai kur kreiptis ! Netylėk! kreipkis į pagalbą teikiančias organizacijas skambink  24/7 į karštąją pagalbos linija
Lietuvoje 8 800 91119,

Dingo vaikas? Skambink 116 000. Visoje ES veikiantis NEMOKAMAS pagalbos telefonas, skirtas dingusių vaikų artimiesiems. www.116000.ltMissing child? Call 116 000. Free helpline for missing children relatives in all Europe. www. 116000.lt

Minėdami tarptautinę saugesnio interneto dieną Vilniaus rajono bendruomenės pareigūnai ragina visus būti budrius ir pasisaugoti naršant, apsiperkant, tvarkant pinigines perlaidas, bendraujant internete. Atminkite, kad žmonės internete gali būti ne tais kuo prisistato. Būkite atsakingi internete, ir internetinėje erdvėje esant bet kokiems įtarimams nebijokite kreiptis į suaugusiuosius ir į policiją.

Taip pat pridedame internetinę nuorodą https://www.youtube.com/watch?v=XQDO9X6LbZI&feature=youtu.be su prevenciniu filmu apie pavojus, kurie slypi internete. 

Tarptautinė saugesnio interneto diena

 

Atmintinė-vaiko laikinosios priežiūros nustatymas

DĖL SOCIALINĖS PARAMOS MOKINIAMS TEISINIO REGULIAVIMO POKYČIŲ

DĖL SPECIALIZUOTOS PAGALBOS CENTRŲ KONTAKTINIŲ DUOMENŲ

TELEFONŲ, SVETAINIŲ, ĮSTAIGŲ IR ASMENŲ NUORODOS, PADĖSIANČIOS KOVOJANT SU PRIKLAUSOMYBE

KNYGOS TĖVAMS APIE VAIKŲ AUKLĖJIMĄ


Informacija Tėveliams

Pedikuliozė (užsikrėtimas utėlėmis) – tai ne gėda, o liga!

info2

Užsikrėsti gali bet kuris vaikas ir suaugusysis nepriklausomai nuo socialinės padėties. Dažniausiai šiais parazitais užsikrečiama vaikų kolektyvuose, šeimose, perpildytame transporte, kur kontaktas yra itin glaudus.

Užsikrėtimas nustatomas, kai plaukuose randamos gyvos, judančios utėlės, gyvos glindos, esančios 0,5-2 cm atstumu nuo plaukų šaknų.

Užsikrėtimo būdai:

DAŽNIAUSIAI užsikrečiama labai artimai bendraujant su užsikrėtusiu žmogumi, kai yra sąlytis su užsikrėtusiojo plaukais.

Taip pat galima užsikrėsti keičiantis drabužiais, galvos apdangalais (kepurėmis, šalikais), asmens higienos reikmenimis (šukomis, plaukų segtukais), ausinukais ir kitais daiktais.

Pastaba. Utėlės tik šliaužioja, nešokinėja, neskraido. Užsikrečiamatik suaugusiomis utėlėmis. Utėlių kiaušiniais (glindomis) užsikrėsti beveik neįmanoma.

Kaip aptikti galvines utėles?

Reikia vandeniu sudrėkintomis tankiomis šukomis šukuoti plaukus.

Kodėl svarbu kuo greičiau aptikti utėles ir išgydyti ligą?

Dėl estetinio vaizdo ir fizinio diskomforto:

  • utėlės maitinasi žmogaus krauju, jų įkandimai sukelia niežulį, kuris gali tęstis net 7 dienas po utėlių išnaikinimo;
  • dėl niežulio vaikas kasosi, į susidariusias žaizdeles gali patekti infekcija, prasidėti pūlinga infekcija;
  • gali susidaryti kaltūnas;
  • sukelia nemigą (utėlės ypač aktyvios naktį);
  • atsiranda bėrimai ant kaklo, po plaukais, už ausų;
  • vaikas tampa irzlus.

 Utėlių naikinimo būdai:

  • Mechaninis būdas. Plaukai sudrėkinami 4-5% acto tirpalu ir šukuojami tankiomis šukomis apie 30minučių, kol pašalinamos gyvos utėlės. Šukavimas kartojamas dvi savaites kas 3-4 dienas. Panaudojus utėlių naikinimo priemones, plaukus rekomenduojama skalauti 4-5% acto ar citrinos rūgšties vandeniniu tirpalu. Tai padeda pašalinti glindas, nes plauko paviršius tampa slidesnis. Glindas lengviau pašalinti specialiomis tankiomis šukomis šukuojant vandeniu sudrėkintus plaukus. Šis metodas turėtų būti kartojamas kelias savaites.
  • Medikamentinis būdas.Nustačius užsikrėtimą utėlėmis, reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku, kokiais būdais utėles naikinti. Šiam tikslui yra skirti vaistai (pedikuliocidai). Jų įsigyti galima vaistinėje. Jie naudojami griežtai laikantis informaciniame lapelyje nurodytų rekomendacijų.
  • Papildomos priemonės. Galvos apdangalai, lovos skalbiniai, pagalvės (jeigu galima) plaunami karštesniame nei 60ºC vandenyje, šukos ir kitos plaukų priežiūros priemonės plaunamos arba mirkomos 4-5% acto tirpale 30 minučių.

Mieli tėveliai padėkite suvaldyti pedikuliozę:

  • praneškite apie užsikrėtusį vaiką ugdymo įstaigai;
  • neleiskite vaiko, turinčio galvinių utėlių ar glindų, į ugdymo įstaigą;
  • pasitarkite su gydytoju dėl vaiko gydymo;
  • vaikas gali grįžti į ugdymo įstaigą tik pateikęs gydytojo pažymą;
  • leiskite ugdymo įstaigos sveikatos specialistui profilaktiškai patikrinti vaiką.

Nepykite, nepanikuoti ir jokiu būdu neslėpkite šio fakto!

Tik bendromis jėgomis sustabdysime pedikuliozės plitimą !

 


 

NEATIDĖLIOKITE VAIKŲ SVEIKATOS PATIKRŲ RUDENIUI!

info1

Įpusėjo paskutinis vasaros mėnuo ir tėveliai, vasaros pradžioje sukę galvas, kaip jų atžalos praleis atostogas, dabar jau galvoja, kaip paruošti savo vaikus artėjantiems mokslo metams.

Norėdami palengvinti šią užduotį, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai pateikia keletą patarimų.

Prieš išleidžiant vaiką į ugdymo įstaigą, būtina profilaktiškai patikrinti jo sveikatą. Profilaktiniai vaikų sveikatos tikrinimai turi būti atliekami kasmet ir yra nemokami. Kartais tenka išgirsti kai kurių tėvelių nuomonę, jog profilaktiniai sveikatos tikrinimai yra tik formalumas. Tai labai klaidinga nuostata, nes profilaktiniai tikrinimai ne tik padeda laiku nustatyti ir gydyti negalavimus ar sveikatos sutrikimus, bet ir suteikia puikią galimybę su savo šeimos gydytoju aptarti pagrindinius ligų prevencijos bei sveikos gyvensenos ugdymo principus.

Atvykus profilaktiškai pasitikrinti, šeimos gydytojas įvertina vaiko ūgį, svorį, kraujo spaudimą, regą, klausą, kraujotakos, kvėpavimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų funkcinę būklę. Prireikus vaikas siunčiamas konsultuoti pas gydytojus specialistus. Jei vaikas turi sveikatos sutrikimų, šeimos gydytojas nurodo, kokių rekomendacijų (mitybos, fizinės veiklos apribojimo) laikantis, vaikas gali dalyvauti ugdymo įstaigos vykdomoje veikloje, kokių pirmosios pagalbos veiksmų reikėtų imtis jei vaikui (dėl alergijos, lėtinių ligų) mokykloje prireiktų skubios pagalbos.

Sveikatos patikros metu vaiką turi lydėti vienas iš tėvų arba teisėtų globėjų, nes be jų sutikimo vaiko sveikatos tikrinti negalima.

Visiems vaikams yra privalomas dantų ir žandikaulių būklės įvertinimas, todėl rekomenduojama pas savo šeimos gydytoją atvykti jau apsilankius pas odontologą. Vaikų dantų ėduonis tampa vis aštresne problema. Tam užkirsti kelią gali padėti silantavimas. Švedijos mokslininkai nustatė, kad vaikams, laiku padengus dantis silantais, dantų ėduonies atsiradimo galimybė sumažėja 80-90 procentų.

Todėl tėveliams primename, kad Lietuvoje vykdoma vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis prevencinė programa. Ši programa skirta vaikų nuo 6 iki 14 metų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai. Nepraleiskite galimybes pasirūpinti vaikų burnos sveikata!

Už rekomendacijų, kurias nurodo Vaiko sveikatos pažymėjimą išrašantis šeimos gydytojas ar pediatras, laikymąsi atsako pats vaikas, jo tėvai ar globėjai, o mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistas padeda užtikrinti šių rekomendacijų įgyvendinimą ugdymo įstaigoje.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, žmogaus sveikatą 50 proc. lemia gyvensena. Vaikai – pati pažeidžiamiausia visuomenės dalis, šiame amžiuje (ypač paauglystėje) galutinai susiformuoja daugelis gyvensenos bruožų.Kad vaikas būtų sveikas, normaliai augtų ir vystytųsi, būtina formuoti sveikos ir saugios gyvensenos įpročius.

Lietuvos vaikų gyvensenos veiksniai yra vertinami dalyvaujant tarptautiniame mokinių sveikatos ir gyvensenos tyrime – HBSC (angl. – Health Behaviour in School-aged Children).Šios tyrimo tikslas – įvertinti 5-7-9 klasių mokinių nuomonę apie įvairius gyvensenos komponentus.

Augančiam organizmui ypač svarbi mityba. Sveika mityba lemia harmoningą vaikų augimą, fizinį ir protinį brendimą. Mityba labai svarbi visais vaiko augimo etapais. Subalansuota mityba – tai mityba, kai vaikas gauna visų jo organizmui reikalingų maisto medžiagų. Juo įvairesnį maistą vaikas valgo, juo geriau patenkinami jo organizmo poreikiai. Bet kurio amžiaus vaikui tinkamiausias mišrus maistas (tiek augalinis tiek gyvūninis). Gyvūninis maistas būtinas augančiam ir bręstančiam organizmui, nes su juo vaikas gauna visaverčių baltymų, su augaliniu maistu gaunama daug lengvai skylančių angliavandenių, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Grūdų produktai, daržovės ir vaisiai – rekomenduojami didesnės biologinės vertės maisto produktai. Deja, tyrimo duomenimis daržovių kasdien valgė kas trečias apklausoje dalyvavęs Vilniaus moksleivis (31,5 proc.), vaisių – 37,0 proc. Vilniaus mokinių. Nevisavertę vaikų mitybą atskleidė faktas, kad nemaža dalis jų kasdien vartoja mažos maistinės vertės produktus. Saldžių kepinių (bandelių, sausainių, tortų, pyragaičių) beveik kasdien valgė kas ketvirtas, saldžius gazuotus gėrimus beveik kasdien gėrė kas šeštas (16,5 proc.) Vilniaus mokinys. Vilniaus mokiniai, kaip ir Lietuvos bendraamžiai, pasižymi polinkiu vartoti menkaverčius maisto produktus.

Pratinkite savo atžalas kasdien valgyti pusryčius. Tyrimo rezultatai parodė, kad du iš penkių mokinių kas rytą eidami į mokyklą nepusryčiauja. Kiekvieną savaitės darbo dieną pusryčiaujančių Vilniaus miesto berniukų ir mergaičių dalys labai panašios (61,4 proc. ir 62,5 proc.). Analizuojant tyrimo duomenis nustatyta – kuo vyresni mokiniai, tuo mažesnė jų dalis darbo dienomis kasdien valgo pusryčius. Vaikai, valgantys sočius pusryčius, būna darbingesni, geriau koncentruoja dėmesį, jų geresnė atmintis bei nuotaika, rečiau būna nutukę. Ką duoti pusryčiams? Rekomenduojami sudėtiniai angliavandeniai – košės, dribsniai, kiti grūdų produktai. Būtent sudėtiniai angliavandeniai suteikia energijos dienos pradžiai, pagerina smegenų veiklą (taigi ir nuotaiką, atmintį, dėmesį).

Ne mažesnis galvos skausmas tėveliams, kam priešpiečiams skirtus pinigėlius išleidžia jų vaikai. Vaikų maitinimą mokyklose reglamentuoja teisės aktai, kuriais draudžiama mokykloje prekiauti traškučiais, riebaluose virtais gaminiais, saldumynais, konditerijos gaminiais su kremu, gazuotais gėrimais. Tačiau neretai vaikai šių produktų nusiperka šalia mokyklų esančiose parduotuvėse. Geriausias šios problemos sprendimo būdas – įdėti jiems maisto iš namų. Tai galėtų būti sumuštiniai su virta mėsa, sūrio lazdelės, jogurtas, javainiai, daržovės, vaisiai.

Bendrojo ugdymo mokyklose kasdien organizuojami pietūs, kurių metu visiems vaikams sudaromos sąlygos pavalgyti šilto maisto. Maistas gaminamas laikantis nustatytų maisto saugos ir maisto tvarkymo reikalavimų bei atsižvelgiant į rekomenduojamas paros ir maistinių medžiagų normas.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti vaikų fizinio aktyvumo skatinimui. Judėjimas yra svarbiausias vystymosi veiksnys. Judėjimo stoka trikdo normalią vaiko raidą. Vaikui judėjimas – įgimta savybė, troškimas veikti, būti aktyviam, išreikšti save, ką nors daryti. Tai ypač pasireiškia vaikystėje. Todėl nepraleiskime šio momento, nes su metais poreikis judėti mažėja, o jo vietą užima „visagalis“ kompiuteris. Labai svarbu skatinti vaiką būti fiziškai aktyviu ne vien pamokymais, bet ir asmeniniu suaugusiųjų pavyzdžiu. Tyrimo duomenimis pakankamai fiziškai aktyvių (atitinkančių rekomendacijas – 60 min. ne mažiau kaip 5 dienas per savaitę) berniukų buvo beveik pusė (48,3 proc.), o mergaičių – tik trečdalis (32,4 proc.).

Tėveliai turėtų nuolat rūpintis vaiko dienos režimo formavimu. Dienos režimo įgūdžiai padeda visose gyvenimo srityse ir veiklose. Vaikas turi būti skatinamas viską daryti nustatytu laiku: eiti miegoti, keltis, valgyti, ruošti pamokas. Tinkama darbo ir poilsio, veiklos ir ramybės kaita padeda palaikyti darbingumą ir sveikatą bei prisideda prie psichinės ir fizinės gerovės. Dėl netinkamo arba nuolat keičiamo ir nepastovaus dienos režimo mažėja vaiko darbingumas ir atsiranda nuovargis. Nuovargis – tai organizmo būsena, kuriai būdingi ne tik laikini galvos smegenų žievės veiklos sutrikimai, bet ir viso organizmo funkcijų pakitimai. Jo metu pablogėja informacijos pasisavinimas, įvairių veiksmų tikslumas ir greitis, sulėtėja atsakomosios reakcijos. Vaikai gali jausti fizinius pojūčius, pvz., varginantį akių ar galvos skausmą, stiprėjantį bandant susikaupti. Jeigu vaikas išsimiegojęs jaučiasi gerai, tai reiškia, jog jis buvo tik pavargęs, tačiau, jeigu ryte atsikėlęs nesijaučia žvalus ir energingas, tai reiškia, jog vaikas jau yra pervargęs.

Miegas – tai reikalingiausias ir geriausias pasyvus poilsis, apsaugantis nervines ląsteles nuo pervargimo ir išsekimo. Geras miegas yra gyvybiškai svarbus sveikatai ir gerovei. Neišsimiegoję vaikai būna dirglūs, neadekvačiai reaguoja į pastabas, negali susikaupti veiklai. Dažnas neišsimiegojimas gali būti neurozių ir kitų ligų priežastis. Tik gerai išsimiegojęs vaikas yra budrus, žvalus, darbingas. Gerai jis išsimiega tada, kai greitai užmiega, miega giliai ir ramiai tiek, kiek rekomenduojama jo amžiui: kūdikių miego laikas yra daugiau nei 14 valandų; 3 – 6 metų vaikams reikia 10 – 12 valandų miego; 6 – 9 metų vaikams – ne mažiau 10 valandų miego; 9 – 12 metų ir vyresniems vaikams – ne mažiau 9 valandų miego.

Labai svarbu mokyklinio amžiaus vaikui sukurti tinkamą mokymosi aplinką. Mokinio kambaryje vienas iš svarbiausių baldų yra rašomasis stalas. Jį renkantis pirmiausia reikia prisiminti, kad jis turi atitikti vaiko ūgį. Labai svarbu pripratinti savo atžalą prie rašomojo stalo sėdėti taisyklingai: tiesiai, giliai, kūno svorį vienodai paskirstant abiem sėdmenims, nugarą atrėmus į kėdės ar suolo atramą, galvą truputį palenkus į priekį. Taip sėdint atstumas nuo akių iki knygos arba sąsiuvinio turėtų būti apie 35 cm. Tarp liemens ir suolo krašto lieka 3–4 cm tarpas. Kojos per klubo ir kelio sąnarius sulenktos tiesiu kampu – pėdos remiasi į grindis ar pakoją, dilbiai laisvai guli ant stalo. Vaikai greitai auga, todėl idealiausia būtų rinktis reguliuojamojo aukščio baldus. Statyti rašomąjį stalą reikėtų šviesiausioje kambario vietoje, šonu prie lango, kad langas sėdinčiam dešiniarankiui vaikui būtų iš kairės, o kairiarankiui iš dešinės.

Labai svarbus ir tinkamas dirbtinis bendras ir vietinis darbo vietos apšvietimas. Negalima ruošti pamokų tik prie stalinės lempos, nes susidaro ryškus kontrastas tarp apšviesto stalo paviršiaus ir tamsios patalpos. Tokioje aplinkoje akys greičiau nuvargsta ir gali išsivystyti įvairių regėjimo sutrikimų. Stalinė lempa turėtų būti su gaubtu, kuris apsaugotų akis nuo tiesioginės šviesos akinimo.

Bene svarbiausias kiekvieno mokinio atributas, turintis tiesioginę įtaką jo sveikatai, yra kuprinė, Kokia gi turi būti „draugiška kuprinė“, kuri nežalotų besiformuojančio stuburo ir nesudarytų sąlygų atsirasti laikysenos sutrikimams. Laikysena – tai sveikatos atspindys, nuo jos priklauso ne tik kūno grožis, bet ir krūtinės ląstos, dubens, galūnių kaulų ir vidaus organų vystymasis. Deja, skeleto-raumenų sistemos sutrikimai nustatomi net trečdaliui patikrintų mokinių.

Mokyklinę kuprinę rinkitės su diržais ir rankenėle. Diržų ilgis turi būti reguliuojamas, o plotis būti ne siauresnis kaip 3,5 cm. Rūpinantis vaikų saugumu, mokyklinių kuprinių išorinėje pusėje turi būti pritvirtinti atšvaitai.

Na ir svarbiausia – mokyklinės kuprinės svoris. Kuprinė, skirta pradinukams turėtų sverti ne daugiau 700 g, vyresniųjų klasių moksleivių – ne daugiau 1000 g. Kadangi Lietuvoje labai aktuali „sunkios kuprinės“ problema, tėveliai turėtų pastoviai kontroliuoti savo atžalų kuprines. Pradinukai į jas dažnai susikrauna ne tik visas turimas knygas bei kitas mokymuisi skirtas priemones, bet ir mylimiausius žaislus.

Mokslininkų tyrimais įrodyta, kad per daug sveriančios ar netinkamai nešiojamos kuprinės sukelia kaklo, pečių, nugaros skausmus, apsunkina kvėpavimą, formuoja ydingą laikyseną, sukelia jaunatvinę osteochondrozę (stuburo tarpslankstelinių diskų ligą). Vaikams rekomenduojam nešti ne sunkesnę kaip 10 proc. savo svorio kuprinę, kuri turi būti su dviem diržais ir nešama taisyklingai užsidėjus ant pečių.

Kadangi sveikatą 50 procentų lemia mūsų gyvensena, nuo mūsų supratimo ir atsakomybės priklausys ar vaikai augs sveiki ir laimingi!

 

Liuda Sliaužienė,

Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėja,

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras


Išrašas
VILNIAUS R. NEMĖŽIO ŠV. RAPOLO KALINAUSKO GIMNAZIJA

MOKYTOJŲ TARYBOS POSĖDŽIO
PROTOKOLAS

2012-12-06 Nr. 2
Nemėžis

1. SVARSTYTA. Rekomendacijų „Dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams“ teigiamas poveikis gimnazijos prioritetams įgyvendinti.
NUTARTA. Taikyti prevencines poveikio priemones netinkamai besielgiantiems mokiniams.

Pirmininkas                                                           Zbigniev Maciejevski

Sekretorė                                                                Rasa Šventoraitytė

___________________________________________________________________________________________

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL PRITARIMO REKOMENDACIJOMS DĖL POVEIKIO PRIEMONIŲ TAIKYMO NETINKAMAI BESIELGIANTIEMS MOKINIAMS

2012 m. rugpjūčio 28 d. Nr. V-1268

Vilnius

P r i t a r i u  Rekomendacijoms dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams (pridedama).

Švietimo ir mokslo ministras                                                                        Gintaras Steponavičius

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos

vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus

2012 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. (1.19.-2012-1742)-2-1243

_____________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2012 m. rugpjūčio 28 d.

įsakymu Nr. V-1268

REKOMENDACIJOS DĖL POVEIKIO PRIEMONIŲ TAIKYMO

NETINKAMAI BESIELGIANTIEMS MOKINIAMS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Rekomendacijos dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams (toliau – Rekomendacijos) skirtos bendrojo ugdymo mokykloms, profesinio mokymo įstaigoms, vykdančioms pirminį profesinį mokymą, neformaliojo švietimo mokykloms (išskyrus neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklas) (toliau – Mokykla).

2. Rekomendacijomis siekiama padėti Mokyklų darbuotojams veiksmingai reaguoti į kraštutinius mokinių netinkamo elgesio atvejus bei iškilusią grėsmę, siekiant užtikrinti mokyklos bendruomenės narių ir (ar) kitų asmenų fizinį ir psichologinį saugumą.

3. Rekomendacijos nustato galimas taikyti poveikio priemones netinkamai besielgiantiems mokiniams, taip pat pagrindines šių priemonių taikymo Mokykloje sąlygas.

4. Rekomendacijose vartojamos sąvokos:

Draudžiami daiktai – bet kokie daiktai (reikmenys), gaminiai ar medžiagos, kurių apyvarta uždrausta arba ribojama Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų teisės aktų saugumo, sveikatos apsaugos ir kitais visuomenės poreikiais, taip pat  kiti Mokykloje draudžiami turėti daiktai (reikmenys), gaminiai ar medžiagos, kurių sąrašas nurodomas Mokyklos darbo tvarkos taisyklėse ar kituose Mokyklos veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose.

Netinkamas mokinio elgesys – mokinio elgesys, keliantis realų pavojų jo paties ir (ar)  kitų asmenų gyvybei, sveikatai, psichologiniam ar fiziniam saugumui arba turtui, taip pat pasikartojantis, tyčinis, agresyvus, įžūlus, griaunantis ugdymosi procesą, pažeidžiantis kitų asmenų garbę ir orumą bei psichologinį ir fizinį saugumą mokinio elgesys.

Poveikio priemonė – Mokyklos darbuotojo veiksmai, kuriais siekiama nutraukti ar sustabdyti netinkamą mokinio elgesį bei atkurti psichologiškai ir fiziškai saugią ir savitarpio pagarba grįstą  ugdymosi aplinką.

Pagrįsti fiziniai veiksmai – su fiziniu kontaktu susiję Mokyklos darbuotojo veiksmai mokinio atžvilgiu, kurių  gali būti imamasi siekiant nutraukti mokinio elgesį, keliantį realų pavojų jo paties ir (ar) kitų asmenų gyvybei, sveikatai, psichologiniam ar fiziniam saugumui arba turtui, arba užkirsti jam kelią.

Ugdymosi vietos pakeitimas – laikinas mokinio atskyrimas nuo kitų mokinių, tęsiant mokinio ugdymąsi kitoje Mokyklos patalpoje arba teikiant mokiniui reikiamą švietimo pagalbą.

5. Kitos Rekomendacijose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (Žin., 1996, Nr. 33-807) ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

6. Sprendžiant mokinio elgesio problemas bei taikant poveikio priemones turi būti vadovaujamasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (Žin., 1995, Nr. 60-1501), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu (Žin., 2007, Nr. 80-3214; 2010, Nr. 157-7969), Vaikų, vartojančių narkotines, psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas, nustatymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 437 (Žin., 2002, Nr. 35-1305; 2007, Nr. 107-4379), Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579 (Žin., 2011, Nr. 45-2121), Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-941 (Žin., 2004, 100-3729; 2011, Nr. 99-4675), Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1215 (Žin., 2011, Nr. 88-4220), Pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. V-1396 (Žin., 2011, Nr. 97-4600), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-1462 „Dėl teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo prevencijos“ (Žin., 2004, Nr. 145-5281) ir kitais teisės aktais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaiko žmogiškojo orumo, individualizavimo, visapusiškumo, pagarbos ir protingumo principais.

 

II. POVEIKIO PRIEMONĖS IR BENDROSIOS JŲ TAIKYMO SĄLYGOS

7. Mokyklos darbuotojas, esant Rekomendacijose nustatytoms sąlygoms ir siekdamas užtikrinti Mokyklos bendruomenės narių ir (ar) aplinkinių saugumą, gali taikyti šias poveikio priemones ar imtis šių veiksmų:

7.1. pakeisti mokinio ugdymosi vietą;

7.2. iškviesti Mokyklos vadovą ar jo įgaliotą atstovą;

7.3. organizuoti mokinio daiktų patikrinimą;

7.4. panaudoti pagrįstus fizinius veiksmus.

8. Taikant Rekomendacijose numatytas poveikio priemones privalu atsižvelgti į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, jo sveikatos būklę, psichologinę savijautą ir kitas poveikio priemonės parinkimui ir taikymui svarbias aplinkybes.

9. Rekomendacijose numatytos poveikio priemonės taikomos mokiniui tik tada, kai Mokykla yra išnaudojusi visas kitas galimas priemones ir švietimo pagalbos teikimo galimybes (pavyzdžiui, vesti individualūs pokalbiai su mokiniu ir jo tėvais (globėjais, rūpintojais) arba bent vienu iš jų ir kitos priemonės) ir jos nedavė laukiamų rezultatų, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai vaiko elgesys daro žalą ar kelia realų pavojų jo paties ir (ar) kitų asmenų gyvybei, sveikatai, saugumui ar turtui. Kitais atvejais į mokinio padarytus Mokyklos tvarkos taisyklių, mokinio elgesio normų ir (ar) mokymo sutarties nuostatų pažeidimus reaguojama kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Apie mokiniui pritaikytą poveikio priemonę turi būti nedelsiant informuojamas Mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) arba bent vienas iš jų, taip pat, esant būtinybei, savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius ir (ar) teritorinė policijos įstaiga.

11. Mokiniui pritaikytą poveikio priemonę ir Mokyklos darbuotojo veiksmus mokinio atžvilgiu privalu fiksuoti raštu Mokyklos vadovo nustatyta tvarka.

12. Mokyklos darbuotojas, įtaręs, kad mokinys Mokykloje ar jos teritorijoje vartoja narkotines, psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas ar yra apsvaigęs nuo šių medžiagų, turi vadovautis Vaikų, vartojančių narkotines, psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas, nustatymo organizavimo aprašu ir laikytis jame nurodytų veiksmų sekos.

III. UGDYMOSI VIETOS PAKEITIMAS

13. Ugdymosi vietos pakeitimas gali būti taikomas mokytojo sprendimu, kai mokinio elgesys akivaizdžiai griauna  mokinių ugdymosi procesą pamokos metu.

14. Pakeitus ugdymosi vietą, mokinys atlieka mokytojo paskirtas užduotis prižiūrimas kito Mokyklos vadovo paskirto darbuotojo arba mokiniui teikiama reikiama švietimo pagalba.

15. Mokinio ugdymosi vieta gali būti pakeičiama ne ilgesnei kaip šį sprendimą priėmusio mokytojo pamokos trukmei. Esant būtinybei, šios priemonės taikymo trukmė gali būti pratęsiama Mokyklos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, atsižvelgus į Mokyklos vadovo paskirto darbuotojo (prižiūrėjusio mokinį pakeitus jo ugdymosi vietą) arba švietimo pagalbos specialisto rekomendaciją, tačiau ne ilgiau kaip iki tos dienos pamokų pabaigos.

IV. MOKYKLOS VADOVO AR JO ĮGALIOTO ASMENS IŠKVIETIMAS

 

16. Mokyklos darbuotojas gali išsikviesti Mokyklos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, kad padėtų  nutraukti netinkamą mokinio ar mokinių grupės elgesį.

17. Mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo tarpininkauja sprendžiant mokytojo ir mokinio ar mokinių grupės konfliktą, taip pat padeda mokytojui numatyti tolesnes mokinio(-ių) ugdymosi proceso organizavimo galimybes bei pagal kompetenciją inicijuoti ir (ar) spręsti švietimo pagalbos arba drausminių auklėjamojo poveikio priemonių taikymą mokiniui(-iams).

V. MOKINIO DAIKTŲ PATIKRINIMAS

18. Jeigu Mokyklos darbuotojui kyla pagrįstų įtarimų, jog mokinys gali turėti draudžiamų daiktų, Mokyklos darbuotojas nedelsdamas apie tai informuoja Mokyklos vadovą arba jo įgaliotą asmenį.

19. Mokyklos darbuotojas ir (ar) Mokyklos vadovas arba jo įgaliotas asmuo turi teisę prašyti mokinio parodyti jo asmeninius daiktus. Mokinio daiktai negali būti tikrinami negavus jo sutikimo ir (ar) jam nedalyvaujant.

20. Jeigu mokinys sutinka parodyti savo asmeninius daiktus, parodymo metu turi dalyvauti mažiausiai du Mokyklos darbuotojai, vienas iš jų – Mokyklos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Paaiškėjus, kad mokinys turi draudžiamų daiktų, apie tai nedelsiant informuojami mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) arba bent vienas iš jų ir, esant būtinybei, teritorinė policijos įstaiga.

21. Jei mokinys nesutinka parodyti daiktų, apie įtarimus dėl draudžiamų daiktų turėjimo nedelsiant informuojami mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) arba bent vienas iš jų ir jie kviečiami atvykti į Mokyklą. Jiems nesutikus atvykti ir (ar) neatvykus nustatytu laiku, taip pat esant būtinybei, apie įtarimus dėl draudžiamų daiktų turėjimo nedelsiant informuojama teritorinė policijos įstaiga.

22. Kol atvyks dėl mokinio daiktų patikrinimo iškviesti asmenys, mokinys turi būti prižiūrimas Mokyklos vadovo paskirto Mokyklos darbuotojo.

VI. PAGRĮSTI FIZINIAI VEIKSMAI

23. Mokyklos darbuotojas pagrįstus fizinius veiksmus mokinio atžvilgiu gali taikyti tik tais atvejais, kai siekiama:

23.1. apsaugoti mokinį nuo savęs ar kitų asmenų (su)žalojimo;

23.2. užkirsti kelią ir (ar) nutraukti smurtinį mokinio elgesį prieš kitus mokinius, Mokyklos darbuotojus ar kitus aplinkinius asmenis;

23.3. neleisti mokiniui palikti patalpos, jeigu jo pasišalinimas kelia grėsmę jo paties ar kitų asmenų saugumui;

23.4. nutraukti mokinių tarpusavio muštynes, jei mokinys(-iai) nereaguoja į žodinius Mokyklos darbuotojo paliepimus jas nutraukti;

23.5. nutraukti mokinio veiksmus, kuriais niokojamas turtas, ir (ar) apsaugoti turtą nuo galimo sunaikinimo ar sugadinimo arba sustabdyti netvarką;

23.6. atskirti mokinį, griaunantį bendrą klasės tvarką ar Mokyklos renginį, kai jis nepaiso pakartotinių reikalavimų ir raginimų laikytis elgesio taisyklių, išvedant jį iš patalpos (pavyzdžiui, klasės, salės, valgyklos ar pan.). Pamokos metu iš klasės pašalintas mokinys atlieka mokytojo paskirtas užduotis kitoje Mokyklos patalpoje, prižiūrimas Mokyklos vadovo paskirto darbuotojo, arba jam teikiama reikiama švietimo pagalba. Mokyklos renginio metu pašalintas mokinys turi būti prižiūrimas Mokyklos vadovo paskirto darbuotojo, kol teigiamai pasikeičia mokinio elgesys (pavyzdžiui, mokinys nusiramina, pasižada tinkamai elgtis ir pan.) arba kol mokinį pasiima jo tėvai (globėjai, rūpintojai) arba bent vienas iš jų, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių jie pasiimti mokinio negali arba organizuoti mokinio perdavimą tėvams (globėjams, rūpintojams) arba bent vienam iš jų nėra tikslinga.

24. Pagrįsti fiziniai veiksmai gali varijuoti nuo stovėjimo tarp mokinių gresiant potencialiam atviram jų konfliktui, stovėjimo prieš mokinį, siekiant užkirsti kelią pavojingam mokinio elgesiui (pavyzdžiui, siekiant atitverti kelią prie lango, jei mokinys grasina iššokti, ar pan.), vedimo paėmus už rankos, iki mokinio sulaikymo, fiziškai apribojant mokinio veiksmus. Mokinio sulaikymas gali būti naudojamas tik ekstremaliose situacijose (pavyzdžiui, kai siekiama nutraukti mokinių muštynes, jeigu nėra kitų galimybių jų išskirti nenaudojant fizinės intervencijos; kai siekiama nutraukti mokinio save žalojantį elgesį, jį apglėbiant ir laikant tol, kol mokinys nurims, ir pan.).

25. Fizinis kontaktas su mokiniu yra laikomas tinkamu tokiose situacijose:

25.1. mokinį(-ius) laikant už rankos(-ų), sudarant ratą, žaidžiant žaidimus;

25.2. mokinį vedant už rankos;

25.3. guodžiant mokinį;

25.4. pasveikinant mokinį;

25.5. padedant neįgaliam mokiniui;

25.6. mokant mokinį groti instrumentu, šokti;

25.7. rodant mokiniui, kaip atlikti fizinius pratimus;

25.8. rodant mokiniui, kaip tinkamai laikyti rašymo, piešimo, kitas ugdymosi procese naudojamas priemones;

25.9. teikiant pirmąją pagalbą.

26. Fiziniai veiksmai laikomi nepagrįstais, draudžiamais ir traktuojami kaip smurtas mokinio atžvilgiu tokiais atvejais, kai jie:

26.1. naudojami kaip bausmė;

26.2. naudojami norint pademonstruoti savo viršenybę;

26.3. naudojami siekiant sukelti vaikui skausmą;

26. 4. naudojama didesnė nei būtina fizinė jėga.

27. Pagrįstų fizinių veiksmų naudojimas neturi kelti grėsmės vaiko gyvybei ir sveikatai.

28. Mokyklos darbuotojas, taikydamas pagrįstus fizinius veiksmus, visada privalo  vadovautis minimalių būtinų fizinių veiksmų panaudojimo trumpiausiam būtinam laikotarpiui principu.

29. Mokyklos darbuotojai turi būti specialiai mokomi taikyti pagrįstus fizinius veiksmus, siekiant užtikrinti minimalų, saugų ir proporcingą šių veiksmų naudojimą.

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30. Mokykla, norėdama taikyti Rekomendacijose numatytas poveikio priemones, turi:

30.1. nustatyti poveikio priemonių taikymo sąlygas ir tvarką bei numatyti jas Mokyklos darbo tvarkos taisyklėse, mokinio elgesio taisyklėse, mokymo sutartyje ir (ar) kituose Mokyklos veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose;

30.2. supažindinti mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) arba bent vieną iš jų su Mokyklos dokumentais (jų pakeitimais), kuriuose numatytos poveikio priemonės netinkamai besielgiantiems mokiniams, jų taikymo sąlygos ir tvarka;

30.3. išmokyti Mokyklos darbuotojus taikyti poveikio priemones.

31. Mokyklos vadovas skiria:

31.1. Mokyklos darbuotojus, prižiūrinčius mokinius 14, 22, 23.6 punktuose numatytais atvejais;

31.2. įgaliotą asmenį, pagal kompetenciją dalyvaujantį taikant poveikio priemones.

32. Visus skundus dėl poveikio priemonių mokiniui taikymo privalu nuodugniai ir operatyviai išnagrinėti teisės aktų ir Mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų nustatyta tvarka.

33. Apie nustatytus vaiko teisių pažeidimus Mokykla informuoja kompetentingas valstybės ir (ar) savivaldybės institucijas.