Vykdant integruotą lietuvių kalbos, biologijos ir technologijų projektą „Pavasarinė Žemės simfonija“, kovo 21 – balandžio 3 dienomis 5-8, I–III gimnazijos klasių mokiniams organizuotos ekskursijos į įdomią ir turiningą istorinę praeitį turintį Vilniaus universiteto Zoologijos muziejų. Jaunieji gamtos mylėtojai aplankė seniausią tokio pobūdžio muziejų Lietuvoje – jame esama eksponatų, menančių  net Žygimanto Augusto laikus. Šiuo metu nuolatinėje ekspozicijoje galima pamatyti apie 3000 rūšių vabzdžių, moliuskų, vėžiagyvių ir kt. bestuburių; 200 rūšių žuvų, 60 rūšių roplių ir varliagyvių, 716 rūšių paukščių ir 66 rūšių žinduolių iškamšų, kaulų ir ragų (nuotraukos).

Ekskursiją po muziejų dr. Grita Skujienė pradėjo pasakojimu apie XIX a. pr. Vilniaus imperatoriškojo universiteto Medicinos fakultete įsikūrusį Anatomijos teatrą, visus suintriguodama seniau taikytais gyvūnų tyrimų metodais. Kiek vėliau netradiciškai ir labai įdomiai pristatė įvairias bestuburių – drugių, moliuskų, voragyvių, vabzdžių, bei stuburinių gyvūnų rūšis, o mokiniai patys galėjo apžiūrėti eksponatus. Muziejaus vadovė klausė, ar nenorėtume sužinoti, kokie gyvūnai labiausiai domina VU Zoologijos muziejaus lankytojus. Gal tie, kurie labai skanūs, ar apie kurių baisumą žmonės kuria legendas (rykliai, jūrų velniai ir angelai, gyvatės, liūtai, vilkai, vampyrai, apuokai, rupūžės, sausumos drakonai)? O gal tie, kuriuos žmonės garbina (žalčiai, drambliai, gandrai, ereliai), ar kurie žmonėms labai gražūs, pavyzdžiui, rojaus paukščiai, povai, katinėliai? Mokinius suintrigavo faktai apie kirmėles, gyvenančias žmogaus organizme, gyvūnų anomalijas, gyvačių įvairovę bei jų išskiriamų nuodų tipus, Nemune pagautą 48 kg šamą  ir pan. Didžiulį susidomėjimą sukėlė vertinga žinduolių ekspozicija: ančiasnapis, šarvuočiai, leopardas, praeito amžiaus vidurio stumbras ir stirna, grenlandinio banginio žandikaulis, narvalo dantis. Buvo pasakojama apie gyvūnų prisitaikymą gamtoje, jų natūralią atranką bei gebėjimą apsiginti, o mokiniai ne tik atsakinėjo į jiems užduodamus įvairius klausimus, bet ir patys aktyviai klausinėjo – vadovė Grita vos spėjo suktis.

Stebino salėje iškabinti paveiksliukai, kuriuose lyginami gyvūnai, paukščiai, vabzdžiai su mūsų amžiaus technikos gaminiais. Naikintuvus, civilius lėktuvus konstruktoriai kuria remdamiesi tam tikrų paukščių ir net uodų sandara bei jų skrydžio įgūdžiais! Kai kurie modernūs automobiliai „kažkodėl“ atrodo labai panašūs į roplio kaukolę, o Eifelio bokštas yra sukurtas pagal žmogaus sąnario sandaros principus.

Smagiausia staigmena mokinių ir lydinčių mokytojų laukė edukacinės pamokėlės pabaigoje, kai galėjome „pasidžiaugti“ tikrų tikriausiais didžiuliais iš Afrikos žemyno kilusiais tarakonais. Drąsiausieji juos galėjo ne tik paglostyti, bet ir palaikyti rankose. Dr. Grita visai nejuokavo sakydama, kad norintieji namie laikyti tokių rudašarvių, gali bet kada kreiptis į muziejų, nes šių tarakonų čia gyvena gausus būrys.

Apibendrindama ekskursijos vadovė akcentavo darnią žmogaus sąveiką su gamta, sveikatos saugojimo nuostatas, išreiškė lūkesčius, kokių mokinių – muziejaus lankytojų – laukia muziejininkai.

Iš ekskursijos grįžome pilni įspūdžių ir norisi tikėti, kad ši pažintis su gyvūnų pasauliu ne vieną būsimą mūsų gimnazijos abiturientą paskatins pasirinkti tikrai įdomią zoologo profesiją.

Lietuvių kalbos vyresn. mokytoja Asta Diržiuvienė