Nors žiema nenori lengvai pasiduoti ir krečia įvairias išdaigas, o saulutė mus džiugina dar labai nedrąsiai, pamažu orai tampa vis šiltesni. Artėjant pavasario lygiadieniui į Lietuvą jau parskrenda pirmieji paukščiai, kurie bando susirasti šiltus ir jaukius namelius.
Siekiant paminėti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paskelbtas Žemės (kovo 20 d.) ir Pasaulinę miškų (kovo 21 d.) dienas, ugdyti jaunosios kartos atsakingą požiūrį į supančią aplinką, išsaugoti tai, kas mums svarbiausia – gyvąją gamtą, bei skatinti akademiko profesoriaus Tado Ivanausko pradėtos gamtosauginės veiklos tęstinumą, Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje vasario – kovo mėnesiais organizuotas projektas „Aš tau namelį – tu man giesmelę“.
Laukdami pavasario ir sugrįžtančių paukščių gimnazijos mokiniai turėjo nemažai veiklos. Per biologijos, lietuvių kalbos, žmogaus saugos pamokas buvo skaitomi įvairūs mokslo populiarinimo bei grožiniai tekstai apie gamtą, paukščius, demonstruojami filmai, diskutuojama, kaip žmogus gali padėti giesmininkams, kad pavasarį mus džiugintų jų balsai. Per technologijų pamokas jaunieji gamtos mylėtojai, vadovaujami mokytojo Vytauto Arlausko, kruopščiai meistravo patvarius ir modernius inkilėlius mūsų sparnuočiams, juos dailino, gražino. Be to, reikėjo iš aplink mokyklą esančių medžių nusikelti, išvalyti bei paremontuoti senuosius paukštelių namelius – juk visiems norisi gyventi gražiai ir tvarkingai. Mokytojas atkreipė mokinių dėmesį į tai, jog kiekvienos rūšies paukštelis, perėdamas ir augindamas jauniklius, patogiai jaučiasi tik tame inkile, kuris meistraujamas atidžiai, pagal tam tikrus išmatavimus. Todėl nameliai nebuvo vienodi: vieni jų mažesni, kiti didesni, skyrėsi ir landų dydis. Nepamiršome nei varnėnų, nei mažųjų paukštelių – zylučių bei musinukių, ir netgi lutučių.
Kovo 14 dieną organizavome inkilų kėlimo šventę. 5-7 klasių mokiniams rūpesčių tikrai netrūko: vieni mokyklos teritorijoje ieškojo tinkamų medžių nameliams „įkurdinti“, kiti inkilus nešiojo, treti padėjo juos įkelti. Mokinukai įsidėmėjo mokytojo patarimus, jog namelis tvirtinamas prie šakos maždaug 3 metrų aukštyje, ne arčiau kaip 20 – 30 metrų vienas nuo kito, nes paukščiai nemėgsta artimos kaimynystės, o landa atgręžiama į pietų ar pietryčių pusę, kad nepūstų stiprūs vėjai ir netrūktų šviesos. Graži idėja paskatino mokinius siekti bendro tikslo, todėl dirbdami išvien pakabinome nemažai inkilų, o iš šventės grįžome pasisėmę žinių, pilni įspūdžių ir laimingi(nuotraukos).
Gimnazijos bendruomenė džiaugiasi galėdama organizuoti gal ir nedideles, bet labai prasmingas gamtos išsaugojimo akcijas, kurių metu vaikai skatinami tausoti gamtą, rūpintis skrajūnais. Belieka tikėtis, kad visi projekte dalyvavę moksleiviai užaugs dorais, gerais žmonėmis, mylinčiais gamtą, o kiekviena diena jiems bus ŽEMĖS DIENA.
Lietuvių kalbos vyresn. mokytoja Asta Diržiuvienė