Šių metų rugsėjo 24 ir 25 dienomis būrys Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos mokinių bei lydintys mokytojai Christina Masalska, Ana Krasovska, Rasa Šventoraitytė, Asta Diržiuvienė, Svetlana Voytkevich, Jolanta Našlėnienė ir Inga Kočiūnaitė-Poškė keliavo po Aukštaitiją. Ši išvyka yra projekto „Neatrasti Lietuvos istorijos ir kultūros puslapiai” dalis. Visą projektą nuo š.m. kovo iki lapkričio mėn. įgyvendina mūsų gimnazijos mokiniai kartu su mokytojomis Ana Mackel, Asta Diržiuviene ir Christina Masalska. Šio projekto tikslas – suteikti žinių apie Lietuvos istoriją tautinių mažumų (rusų, lenkų tautybių) mokiniams, supažindinti juos su senaisiais aukštaičių amatais. Projektą finansavo Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, taip pat dalį pinigų skyrė mūsų gimnazija. Tad norėtume iš visos širdies padėkoti už suteiktą galimybę susipažinti Aukštaitijos istorija, kultūra, tradicijomis.
Lietuvos šiaurės rytuose įsikūrusiame Rokiškio mieste apsilankėme Rokiškio dvare, kuriame įsikūręs krašto muziejus. Dvaro teritorijoje pirmieji mus pasitiko žymiausio XX a. lietuvių liaudies skulptoriaus, drožybos meistro Liongino Šepkos (1907-1985) darbai. Akį traukė iš daugybės įvairių komponentų sudarytas didysis paminklas broliui su kryžiumi centre, kitos medinės skulptūros, sukurtos religine tematika, legendų, dainų ir gamtos motyvais.
Įžengę į klasicistinio stiliaus rūmus, iškart pajutome garsių Lietuvos didikų – Krošinskių, Tyzenhauzų ir Pšezdzieckių – gyvavimo laikų dvasią. Rokiškio dvaras XIX a. garsėjo kaip mokslo ir kultūros židinys. Jame gidė mus supažindino su krašto istorija, su autentiška XIX a. pabaigos – XX a. pradžios dvaro aplinka: apžiūrėjome įspūdingą grafų drabužių kolekciją, pasidairėme po secesijos stiliaus valgomąjį, paklausėme pasakojimo apie garbingas minėtų didkų gimines.
Ne mažesnį įspūdį mums paliko muziejuje saugoma didžiausia Lietuvoje prakartėlių kolekcija. Kadangi prakartėlių kūrėjų ratas labai platus, tai ir medžiagos panaudojamos pačios įvairiausios: medis, molis, šiaudai, pakulos, medžio žievė, linas, popierius, džiovinti augalai ir kt.
Rokiškio dvare buvo organizuoti 3 edukaciniai užsiėmimai: gaminome rankų darbo muilą, papuošalus iš žalvario, liejome žvakes. Iš kelionės parsivežėme gražių įspūdžių bei pačių rankų darbo dovanėles- muilą ir žvakutes.
Susipažinę su dvaru, toliau ekskursiją tęsėme Rokiškio neogotikinėje bažnyčioje, statytoje 1866-1885 metais. Bažnyčios steigėjas buvo grafas Reinoldas Tyzenhauzas. Jam mirus, darbus tęsė ir užbaigė jo sesuo Marija Tyzenhauzaitė – Pšezdziecka. Pasakojama, kad šventovės statyba kainavusi daugiau kaip milijoną carinių aukso rublių! Ir tai patvirtina bažnyčioje esantys žymių Europos meistrų darbai: bronzinis paauksuotas centrinis altorius, bronzinės Tyzenhauzų skulptūros, unikalūs medžio dirbiniai, austrų vitražai, visame pasaulyje garsėjusios vokiečių Valkerių firmos vargonai ir kiti meno kūriniai. Aplankėme ir bažnyčios požemius, kuriuose ilsisi visų trijų Rokiškio dvarą valdžiusių giminingų dinastijų (kunigaikščių Krošinskių, grafų Tyzenhauzų ir grafų Pšezdzieckių) atstovai.
Grįždami Vilniaus link užsukome ir į Etnokosmologijos muziejų šalia Molėtų. Observatorijos gidas gyvai ir šmaikščiai papasakojo apie kosmoso tyrinėjimų istoriją ir naujausius atradimus bei astronomijos mokslo pasiekimus. Po įdomios paskaitos ekskursijos dalyviai turėjo galimybę pamatyti didžiausią šiaurės Europos šalyse teleskopą, kurio skersmuo – 165 cm. Gidas supažindino su šio teleskopo galimybėmis, veikimo principu.
Ne mažiau įdomi buvo ir Lietuvos etnokosmologijos muziejaus gido paskaita, kurios metu gidas mus supažindino su istoriniais ir etnografiniais eksponatais, atspindinčiais žmonių pažiūras į dangų ir pasaulį, mokiniai sužinojo apie liaudies raštų simboliką, pamatė dideles įvairių dangaus kūnų nuotraukas.
Pasikėlę į apžvalgos aikštelę, kuri yra 30 m aukštyje, klausydamiesi gido pasakojimo, galėjome pasižvalgyti po nuostabias Aukštaitijos apylinkes, pasigrožėti puikia Labanoro girios panorama, iš paukščio skrydžio apžiūrėti kalendorinį akmenų ratą ,,Lietuvos Saulė“ – 30 metrų diską su aštuoniais spinduliais. Didieji apskritimo akmenys atgabenti iš visų Lietuvos apskričių. Akmeniniai spinduliai vaizduoja pasaulio šalis, Saulės tekėjimo ir laidos kryptis lygiadienių ir saulėgrįžų metu.
Ši smagi kelionė suteikė galimybę mokiniams bei mokytojams ne tik pabendrauti bei dar labiau susidraugauti, tačiau ir daugiau sužinoti apie savo gimtąjį kraštą, prisiminti šlovingą jo praeitį, pasigrožėti nuostabia mūsų krašto gamta.
Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Asta Diržiuvienė