KAIP IŠMOKTI VAIKĄ NEPASIMESTI IR KĄ DARYTI, JAM PASIMETUS

BENDRAVIMAS BE PATYČIŲ

TELEFONŲ, SVETAINIŲ, ĮSTAIGŲ IR ASMENŲ NUORODOS, PADĖSIANČIOS KOVOJANT SU PRIKLAUSOMYBE

KNYGOS TĖVAMS APIE VAIKŲ AUKLĖJIMĄ

ŠIS STRAIPSNIS SKIRTAS MOKYTOJAMS, BET GALI BŪTI NAUDINGAS IR TĖVAMS.

 

KAIP ELGTIS, KILUS ĮTARIMAMS, KAD MOKINYS PATYRĖ SEKSUALINĘ PRIEVARTĄ?

Kas yra seksualinė prievarta?

„Seksualinė prievarta – tai suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, kad išnaudotojas patirtų seksualinį pasitenkinimą. Vaikų seksualinis išnaudojimas apjungia išprievartavimą arba mėginimą išprievartauti, seksualinį tvirkinimą, vaiko panaudojimą pornografijai, lytinių organų demonstravimą, atvirą kalbėjimą apie seksą, norint šokiruoti vaiką arba sukelti jo susidomėjimą, leidimą ar skatinimą žiūrėti sekso filmus bei pornografinius žurnalus.“ (cit. pg. http://www.vaikystebesmurto.lt/lt/kas-yra-smurtas2/82-seksualin-prievarta).

Seksualinė prievarta- sudėtinga tema, ja kalbėti nėra paprasta. Dažnai netgi norisi to nepastebėti, nes vėliau gali būti neaišku, ką su pastebėta informacija daryti. Taigi, visų pirma, noriu pabrėžti, kad nedarydami nieko tikrai nepadėsime aukai. Be to, tas asmuo, kuris be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (238 LR Baudžiamojo kodekso straipsnis). Seksualinė prievarta – rimtas nusikaltimas, negalima užmerkti akių ir į tai nereaguoti.

Jei įtariate apie vaiko patiriamą seksualinę prievartą ir nežinote, ką su tokiais įtarimais daryti, perskaitykite šį straipsnį. Tikiuosi, čia rasite naudingos informacijos. Jei kiltų daugiau klausimų, visada galite kreiptis į mokyklos psichologą, bandysime atsakymų ieškoti kartu.

Žiūrintiems į šią problemą pesimistiškai ir netikintiems, kad galima ją išspręsti, siūlyčiau nusiteikti pozityviau – be liūdnai pagarsėjusių įvykių yra ir sklandžiai išspręstų vaikų seksualinės prievartos bylų. Svarbu žinoti, kas yra seksualinė prievarta, kaip ją atpažinti ir kaip elgtis, turint įtarimų arba sužinojus faktų apie galimus seksualinius nusikaltimus prieš vaiką.

Kaip atpažinti ir kaip elgtis įtariant seksualinę vaiko prievartą?

Įtarimai – tam tikrų požymių, kurie gali byloti apie galimai patirtą seksualinę prievartą pastebėjimas. Jeigu vaiko elgesys tapo keistas, atsiranda pagrindas įtarimams. Toks elgesys nebūtinai susijęs su seksualine prievarta. Vaikas gali keistai elgtis ir dėl įvairių psichologinių bei kitų priežasčių. Įtarimai dar nėra pagrindas kažką kaltinti prievarta, bet tai signalas, kad reikia pradėti mokinį atidžiau stebėti.

Kaip atpažinti seksualinės prievartos požymius? Didelė tikimybė, kad seksualinę prievartą patiriantis vaikas jaučia negatyvius jausmus (baimę, nerimą, izoliaciją, gėdą, jaučiasi kitoks, yra perdėtai jautrus) ir turi daug jį slegiančių minčių. Tai pastebėti yra sudėtinga, jei nematome šių minčių ir jausmų išraiškos elgesyje. Stebint elgesį reikėtų atkreipti dėmesį į elgesio pakitimus, atsiradusius dėl Jums nežinomų priežasčių (vengimas, rizikingas elgesys ir kt.). Taip pat apie seksualinę prievartą gali „signalizuoti“ staigūs išvaizdos pasikeitimai (pvz., mergaitė ima rengtis labai berniukiškai, kukliai arba atvirkščiai – iššaukiančiai, provokuojančiai ir pan.).

Kaip atpažinti seksualiai išnaudojamą vaiką?

Suaugusieji turėtų atkreipti dėmesį į šiuos pavojaus signalus vaiko elgesyje ir siekti profesionalios pagalbos, jei vaikas:

• Liečia/trina savo lytinius organus nuolat ar /ir  iki skausmo;
• Žaidžia moters/vyro vaidmenis piktai, agresyviai ar labai liūdnai. Nekenčia savo ar kitos lyties. Nemėgsta savo kūno, dažnai sako, kad jo kūnas negražus ir nešvarus;
• Įkyriai domisi seksualine veikla, slapta bando liesti suaugusiuosius, reikalauja, kad kiti jį/ją liestų. Elgiasi įmantriai ir „seksualiai keistai”  – „gundo” suaugusjįį;
• Prašo, kad žmonės nusirengtų nuogai, prievarta išrenginėja kitus. Verčia kitus vaikus žaisti „daktarą”;
• Seksualinės žinios yra neadekvačiai išsamios vaiko amžiui, užduoda nepažįstamiems žmonėms įvairius atvirus seksualinius klausimus;
• Atsisako apsirengti. Slapta demonstruojasi nuogas/nuoga. Atsisako palikti žmones vienus vonioje/tualete;
• Bijo nusirengti kitų žmonių (gydytojo, bendraamžių, fizinio lavinimo užsiėmimuose ir kt.) akivaizdoje;
• Viešai, įkyriai masturbuojasi, įtraukia į tai kitus vaikus;
• Kiša daiktus į savo ar kitų vaginą ar užpakalį;
• Nuogas imituoja tikrą seksualinę sueitį ar/ir oralinį seksą. Imituoja lytinį aktą   su kitais vaikais, gyvūnais ar žaislais;
• Bijo tam tikrų specifinių vietų, tokių kaip vonia ar lova. Sutrikęs miegas– bijo užmigti, sapnuoja košmarus, miega labai neramiai, blaškosi, verkia per miegus;
• Yra pasyvus, sukaustytas. Nėra spontaniškas. Pvz., fizinio lavinimo užsiėmimuose sėdi tiesiai, įsitempęs, suspaudęs kojas, kai kiti vaikai tuo metu spontaniškai šokinėja, laksto, rėkauja. Sportuodamas „keistai” juda, stipriai suspaudęs kojas, atrodo, lyg tarpukojis būtų surakintas;
• Jaučia ypatingą nerimą, akivaizdžiai bijo, kai yra liepiama atsigulti ant nugaros, pvz., per fizinio lavinimo užsiėmimus;
• Bijo, vengia prisilietimų, ypatingai iš suaugusių žmonių, „sustingsta” paliestas. Kilnojamas ar gaudomas išlieka „tiesus” ir įsitempęs. Nejaukiai jaučiasi sėdėdamas ant kelių, pakviestas ateina ir atsisėda, tačiau jaučiasi nejaukiai, sėdi įsitempęs;
• Stebimi šie fiziniai požymiai: niežėjimas arba skausmas genitalijų srityje, sunkumai šlapinantis,  skausmas gerklėje, sunkumai ryjant, genitalijų srities, analinės angos  traumos.

Reikia pabrėžti, kad vaikų domėjimasis seksualiniais dalykais yra nevienareikšmis reiškinys ir reikia būti ypatingai atsargiems, tiek vertinant tokį elgesį, tiek ir kalbantis su vaiku apie tai. Ne visi vaikai, patyrę seksualinį išnaudojimą, turi visus išvardytus požymius, kai kurie demonstruoja tik vieną ar keletą probleminio elgesio išraiškų. Vieno atskiro ar netgi kelių požymių nepakanka, kad  padarytume išvadas apie seksualinį išnaudojimą, tačiau net ir vienas specifinis požymis turėtų atkreipti suaugusiojo dėmesį, paskatinti jį atidžiai stebėti vaiką ir pasikonsultuoti su specialistais.

KĄ DARYTI  IKI ATSKLEIDIMO? ĮTARIMŲ FAZĖ:

1. Stebėti mokinį ir fiksuoti įtarimus patvirtinančius arba paneigiančius patirtos prievartos požymius.
2. Megzti artimą kontaktą su mokiniu. Taip mokiniui sudaromos sąlygos atsiskleisti. Mokykloje turi būti bent vienas suaugusysis, kuriuo mokinys galėtų visiškai pasitikėti. Įprastai juo būna auklėtojas arba psichologas, bet tai gali būti bet kuris mokyklos bendruomenės narys, kuriam mokinys rodo prielankumą.
3. Stebėti mokinio šeimą.
4. Glaudžiau bendradarbiauti su kitomis įstaigomis, galinčiomis turėti informacijos apie šeimos problemas.

Atsiskleidimas – tai mokinio prisipažinimas apie partirtą seksualinę prievartą arba neginčijamų faktų apie patirtą seksualinę prievartą (nėštumas, lytinių organų pažeidimai ir kt.) išsiaiškinimas.

FAZĖ PO ATSKLEIDIMO:

1. Asmuo, kuriam mokinys atsiskleidė, turėtų ramiai reaguoti į mokinio žodžius, neabejoti tais žodžiais, padėkoti už pasitikėjimą, išlikti ramus, neutralizuoti mokinio gėdos ir kaltės jausmus (auka niekada nėra kalta), nežadėti neįvykdomų dalykų ir gauti mokinio leidimą pasidalinti šia informacija su tais, kas galėtų padėti. Jei įmanoma, suaugęs žmogus turėtų sužinoti, kada įvyko prievarta, kaip dažnai vyko ir kas dar žino apie tai. Ši informacija reikalinga planuojant tolesnius veiksmus.
2. Asmuo, kuriam mokinys atsiskleidė, turi užtikrinti mokinio saugumą – nuraminti jį, įsitikinti, kad mokinio būsena bent santykinai (atsižvelgiant į situaciją) normalizavosi ir vaikas galės kurį laiką palaukti pagalbos.
3. Asmuo, kuriam mokinys atsiskleidė, privalo informuoti vieną iš Gerovės komisijos  narių specialistų – psichologą arba socialinį darbuotoją.
4. Asmuo, kuriam mokinys atsiskleidė, kartu su Gerovės komisijos nariu specialistu privalo informuoti mokyklos Direktorių.

Kaip elgtis NEGALIMA?

–          Atskleisti įtarimus tretiesiems asmenis anksčiau laiko, t.y. neturint pagrįstų įrodymų;

–          Negalima pradėti kamantinėti arba kaltinti tėvų bei įtariamo prievartautojo (galima domėtis mokiniu neišskiriant jo iš kitų ir neatskleidžiant įtarimų turinio);

–          Negalima kalbėti su mokiniu apie prievartą neužmezgus kontakto;

–          Negalima klausinėti kitų, ar jie nepastebėjo prievartos požymių (galima domėtis mokiniu neišskiriant jo iš kitų ir neatskleidžiant įtarimų turinio);

–          Negalima dalintis savo spėlionėmis su kitais suaugusiaisiais (galima pasidalinti savo įtarimais su socialiniu darbuotoju arba psichologu, sutarus dėl visiško konfidencialumo, kad gautų informacijos, kuri padėtų pagelbėti mokiniui);

–          Kaltinti atsiskleidusio mokinio;

–          Į atsiskleidimą reaguoti labai emocingai;

–          Abejoti mokinio pasakojimu;

–          Pažadėti viską išspręsti iki galo;

–          Viešinti informaciją žiniasklaidoje;

–          Pakartotinai apklausinėti mokinį po atsiskleidimo (nepriklausomai nuo to, ar tai daro tas pats žmogus, ar skirtingi žmonės);

–          Užduoti mokiniui menamuosius klausimus po atsiskleidimo (ar tau darė ?.. ir kt.);

–          Aptarinėti konkrečią traumą su kitais mokiniais.

Parengta pagal svetainės http://www.vaikystebesmurto.lt/lt/kas-yra-smurtas2/82-seksualin-prievarta informaciją. Papildyta duomenimis, gautais iš mokymų tema: „Seksualinių nusikaltimų prieš vaikus prevencija ir intervencija“.

Parengė psichologė Kristina Leščinskaitė

Psichologė– Irina Gruževska:

Auklėjimo stiliai ir jų įtaka vaikui.

Specialioji pedagogė– Ana Pavilovič-Jančis:

Smurtas šeimoje ir jo pasekmės vaiko mokymuisi.