Šių metų birželio 18-19 dienomis būrelis Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos mokinių bei lydintys mokytojai Greta Kniškaitė-Nagelienė, Christina Masalska, Asta Diržiuvienė ir Vytautas Arlauskas keliavo po Žemaitiją. Dviejų dienų išvyka yra projekto „Neatrasti Lietuvos istorijos ir kultūros puslapiai” dalis. Visą projektą nuo š.m. vasario iki lapkričio mėn. įgyvendina mūsų gimnazijos mokiniai kartu su mokytojomis Ana Mackel, Asta Diržiuviene ir Ana Pavilovič-Jančis. Šio projekto tikslas – suteikti žinių apie Lietuvos istoriją tautinių mažumų (rusų, lenkų tautybių) mokiniams, supažindinti juos su senaisiais žemaičių amatais. Projektą finansavo Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, taip pat dalį pinigų skyrė mūsų gimnazija. Tad norėtume iš visos širdies padėkoti už suteiktą galimybę susipažinti Žemaitijos istorija, kultūra, tradicijomis.
Pakeliui į Žemaitiją aplankėme senovės dvasia užburiančius Kėdainius. Pasivaikščiojome po Didžiąją rinkos aikštę, susipažinome su joje esančiu Sinagogų kompleksu, menančiu gausios žydų bendruomenės egzistavimą Kėdainiuose nuo XVII a., užsukome į Renesanso stiliaus Evangelikų reformatų bažnyčią, kurioje dabar saugomi restauruoti kunigaikščių Radvilų sarkofagai.
Iš Kėdainių pasukome ypatingą istoriją menančių Varnių link. Juose svečiavomės regioninio parko lankytojų centre, dalyvavome edukaciniame užsiėmime apie paukščius.
Iš Varnių važiavome į Plungę, garsėjančią Oginskių rūmais ir parku. Dabar čia įsikūręs Žemaitijos dailės muziejus. Be to, visai netoli, Bukantėje, grafų Pliaterių palivarke, gimė ir augo lietuvių literatūros klasikė Žemaitė. Jos gimtajame name pamatėme atnaujintą memorialinę ekspoziciją, pasakojančią apie rašytojos gyvenimą ir kūrybą. Vaišingosios Bukantės dvarelio šeimininkės mus supažindino su žemaičių kulinariniu paveldu. Ruošėme kastinį, kurį ragavome kartu su karštomis bulvėmis, vaišinomės spirgyne, varškės sūriu, medumi bei karšta žolelių arbata.
Paskutinis tądien aplankytas objektas – Plateliai, vienas gražiausių ir garsiausią praeitį turėjusių Žemaitijos miestelių. Vis dar kupini energijos žaidėme ripką – žaidimą, apie kurį užuominos siekia dar Vytauto didžiojo laikus. Jį senovėje žaisdavo kiekviename Lietuvos kaime. Į savo laikinuosius namus prie Platelių ežero grįžome jau temstant. O tada – maudynės, laužas, keptos dešrelės, dainos, juokas…
Ryte, pasigrožėję ir atsimojavę su bundančiu nepaprasto tyrumo ir grožio ežeru, nusprendėme dar kartą pasidairyti po miestelį: apžiūrėjome vienintelę Lietuvoje Užgavėnių kaukių ekspoziciją, Platelių lankytojų centre dalyvavome interaktyvioje edukacinėje pamokėlėje. Iš Platelių pasukome Plokščių kaimo link, kur miškuose įsikūręs Šaltojo karo muziejus. Muziejaus istorinė ekspozicija mums pristatė penkis dešimtmečius trukusį Šaltąjį karą – vieną garsiausių bei pavojingiausių karinių konfliktų istorijoje.
Beveik dvi dienas svečiavęsi Žemaitijoje privalėjome užsukti ir į jos sostinę Telšius. Lydimi žemaičių tarme pasakojančios gidės linksmai pasivaikščiojome po Telšių senamiestį – vieną iš labiausiai saugomų senamiesčių Lietuvoje. Turgaus aikštės viduryje radome akmenį su meškos – Telšių miesto ir visos Žemaitijos simbolio – pėdos antspaudu. Sakoma, kad kiekvienas, prisilietęs delnu prie antspaudo, taps tvirtas ir stiprus it meška. Lietėme visi – juk norime būti nenugalimi!
Ši smagi kelionė suteikė galimybę mokiniams bei mokytojams ne tik pabendrauti bei dar labiau susidraugauti, tačiau ir daugiau sužinoti apie savo gimtąjį kraštą, prisiminti šlovingą jo praeitį, pasigrožėti nuostabia mūsų krašto gamta.
Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Asta Diržiuvienė