Išvyka po Aukštaitijos apylinkes

Š. m. gegužės 11 d. mūsų gimnazija, stiprindama mokinių pilietinį ir etninį ugdymą bei  įgyvendindama SLURŠ programą, organizavo netradicinių veiklų dieną „Pažink Lietuvą“. 5-7, II-III klasių mokiniai (lietuvių mokomąja kalba) kartu su savo auklėtojais bei dalykų mokytojais vyko į pažintinę – edukacinę išvyką po Aukštaitijos apylinkes. Šią dieną mokėmės netradiciškai, įdomiai ir labai linksmai.

Lankėmės Lietuvos etnokosmologijos muziejuje netoli Molėtų, kuriame muziejaus darbuotojai mums organizavo edukacines veiklas apie dangaus šviesulius edukacinėje klasėje bei astronomijos observatorijoje, pakilome į apžvalgos aikštelę pasigrožėti atsiveriančiais vaizdais.

Vykome į Ginučių vandens malūną – vieną iš labiausiai lankomų Aukštaitijos nacionalinio parko kultūros paveldo objektų. Šis vandens malūnas yra XIX a. technikos paminklas su išlikusia senovine malūno įranga: nuo vandens rato, maišų pakėlimo mechanizmo iki girnų ir pikliaus. Muziejininkė, pristatydma ant sienos kabančius Petro Gaižučio paveikslus, papasakojo įdomiausias šio krašto legendas ir padavimus. 

Mokiniams didžiulį įspūdį paliko edukacinė programa apie šakočių kepimą Strigailiškio kaime. Ne tik išklausėme pasakojimą apie šakočių kepimo tradicijas Lietuvoje, bet stebėjome, kaip šie skanėstai  kepami. O patys smalsiausi mokiniai ir patys galėjo pabandyti formuoti šakočio „ragiukus“.  Pačių keptas šakotis su vaistažolių arbata buvo labai gardus.

Pasivaišinę  grožėjomės neregėtais vaizdais  nuo Ladakalnio. Mums atsivėrė įspūdinga panorama:galėjome džiaugtis net šešiais tarp miškų išsibarsčiusiais ežerėliais.

Išvyką baigėme Antano Truskausko medžioklės ir gamtos muziejuje Mindūnuose. Gamtininkas Andrejus be galo įdomiai pasakojo apie laukinių gyvūnų pėdsakus, juos demonstravo ir  mokė atskirti. Kartu su gamtininku, jam rodant gyvūnų paliktus pėdsakus ir demonstruojant bei skanaujant vaistinguosius augalus,  įveikėme beveik 7 km žygį mišku bei Baltųjų Lakajų pakrante iki Mindūnų apžvalgos bokšto. Patys ištvermingiausi ir drąsiausi galėjo į jį užlipti, kad pasižvalgytų po nepaprastai gražias Aukštaitijos apylinkes.

Nors namo grįžome vėlai ir pavargę, tačiau daug sužinoję bei pamatę. O svarbiausia – pilni įspūdžių ir emocijų. Vis tik graži ta mūsų Lietuva!

Lietuvių kalbos mokytoja Asta Diržiuvienė