Gražų saulėtą Tarptautinės vaikų gynimo dienos rytą 62 įvairių (3-12) klasių mokiniai ir 8 mokytojai ( R. Šventoraitytė, J. Našlėnienė, A. Diržiuvienė, G. Zigmantaitė, A. Stogienė, A. Belevič, I. Kočiūnaitė – Poškė) susiruošė į lietuvių kalbos mokytojos I. Rukavičienės organizuotą išvyką į Anykščius.

Ši diena – tai priminimas visuomenei apie būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises, todėl prisimindami tai ir nusprendėme dieną praleisti būryje įvairaus amžiaus mokinių, pabendrauti kitoje aplinkoje, daug pamatyti, sužinoti, išmokti, tiesiog pabūti.

Kelionės metu gidė pasakojo apie žymesnius pravažiuojamų miestelių objektus, lankytinas vietas, išgirdome įvairių legendų apie Anykščių miesto pavadinimo kilmę, Puntuko atsiradimą. Pravažiuodami Anykščius dairėmės ir gėrėjomės ramiu miestu, gražiai sutvarkyta aplinka, įdomia architektūra.

Kadangi dieną buvome nutarę praleisti gamtoje, toliau vykome į Anykščių šilelį, kur aplankėme Puntuką – antrąjį pagal dydį riedulį Lietuvoje. Visi stebėjomės priešistorinio laikotarpio liudininko dydžiu ir toliau keliavome Medžių lajų taku, retkarčiais sustodami paskaityti lentelėse surašytų Lietuvos poeto, kalbininko romantinės poemos „Anykščių šilelis“ ištraukų. Smagu pasivaikščioti medžių viršūnėmis!

„Ant aukšto stataus kalno pasirodė stebuklingas žiburys. Žibėjo jis kaip žvaigždė, apsiaustas šviesiu ratu iš aukso raidžių. Pamatę tat, žmonės ėjo prie kalno, stebėjos į žiburį…“. Ir mes, kaip tie J. Biliūno apsakymo žmonės, susižavėję lipome į Laimės žiburį, manydami, jog kalno papėdėje sugalvoti norai išsipildys.

Pakvėpavę grynu oru ir pailsinę kojas, traukėme į Anykščių geležinkelio stotį, kur mus pasitiko stoties viršininkas ir daug papasakojo apie Siauruko muziejuje esančius eksponatus. Mokiniai smalsiai apžiūrinėjo garvežį, vagonus, kelionės reikmenis, signalines ryšio priemones. Džiaugėsi, kad galėjo pasimatuoti geležinkelio darbuotojų kepures, „pavairuoti“ garvežį, įdomu buvo pabūti vagone, kuriuo žmonės buvo vežami į Sibirą. Pasiklausę įdomaus pasakojimo, pasivažinėjome rankine drezina ir keliavome toliau pramogauti.

Dar ne kiekvienas esame važiavę rogutėmis vasarą, todėl aplankėme ant Kalitos kalno esančią vasaros rogučių trąsą. Mokiniai, vieni drąsiai, kiti bijodami, sėdo į rogutes, pasiruošę pajusti naujų bei netikėtų emocijų. Smagu, kad ir tie, kurie bijojo čiuožti pirmą kartą, čiuožė dar ir antrą, ir trečią kartą…

Kelionėje patirti įspūdžiai ir emocijos, daug bendravimo ir juoko taip išvargino mokinius, kad kelionė namo buvo tyli ir rami.

Gera keliauti kartu!

Lietuvių kalbos mokytoja Ieva Rukavičienė