Mėnesio archyvas: birželio 2016

Vasaros stovykla „Lietuvos turtai“ Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje

20160606_112751 (Copy)

„Ši stovykla yra pati šauniausia stovykla iš visų, kuriose aš tik esu buvusi.“ – parašė atsiliepimuose apie stovyklą Dorota.

„Čia buvo labai smagu, savaitė pralėkė labai greitai, galėjau ir dar savaitę čia pabūti. Stovyklos organizatorės socialinė pedagogė Inga ir specialioji pedagogė Ana yra nuostabiausios mokytojos, o jų padėjėjos-mokytojos Inesa, Kristina, Viktorija, Virginija ir studentė Joana buvo labai draugiškos ir paslaugios“. – atsiliepimuose parašė Arnoldas.

Birželio 6-10 d. Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje vyko vasaros stovykla „Lietuvos turtai“. Dėka skirtų Savivaldybės lėšų Vaikų ir jaunimo socializacijos programai įgyvendinti bei rėmėjams UAB „PakMarkas“ ir UAB „Tilsta“ mums pavyko suplanuoti neeilinę stovyklą, kurios metu mokiniai kiekvieną dieną vyko į ekskursijas.

Jau pirmąją stovyklos dieną 40 jaunųjų stovyklautojų (pradinių ir vyresnių klasių mokiniai) suskirstytų į grupes sukūrė stovyklos taisykles bei nupiešė svajonių atostogas. Vėliau visi kartu vykome į Vilnių, kur grožėjomės Vilniaus senamiesčiu iš šv. Jonų varpinės, į kurią vedė XVIII amžiaus laiptai. Pasiskirstę į grupes pradinių klasių mokiniai lankėsi Vilniaus gaisrininkų muziejuje, o vyresnieji – dalyvavo ekskursijoje po senamiestį „Atrask Vilnių“, kur grupėse turėjo rasti 10 Vilniaus senamiesčio ypatingų vietų ir jas nufotografuoti bei pristatyti stovyklos vadovėms Ingai ir Anai. Nugalėtojai, kurie surado ir nufotografavo daugiausiai objektų buvo apdovanoti bilietais į kiną, už kuriuos esame dėkingi gimnazijos direktoriui Zbignievui Maciejevskiui ir administracijai.

Antrą dieną vykome į Dzūkijos nacionalinį parką, dalyvavome žygyje po Čepkelių raistą.  Čepkeliai – tai didžiausia Lietuvos aukštapelkė (5858 ha), kurioje ypatingą dėmesį patraukia žemapelkiniai viksvynai ir juodalksnynai, sausi kerpšiliai, pelkių salos ir ežerai. Vilkai ir lūšys, tetervinai ir kurtiniai, plačialapės klumpaitės ir vėjalandės šilagėlės – tai tik maža dalis iš daugiau kaip 4000 rūšių, sutinkamų šiame krašte. Klausantis gidės pasakojimo stovyklos dalyviai viską fiksavo ir fotografavo, nes ir vėl teko rungtyniauti atsakant į gidės klausimus bei pagal stovyklos vadovių užduotis nufotografuoti ypatingus objektus.

Tą dieną taip pat aplankėme Ūlos akį, kur vanduo kyla iš giluminių tarpmorerinių vandeningų sluoksnių ir turi nemažą spūdį. Jame nuolat kunkuliuoja stipraus vandens srauto keliamas smėlis. Vandens šaltinis padarė stovyklautojams didelį įspūdį, nes pirmą kartą teko matyti gamtos šaltinį – fontaną, kur vanduo tiesiog „verda“.

Smagiausia dalis, kuri laukė visų stovyklautojų tai iškyla gamtoje prie laužo ir paskutinė šios dienos atrakcija – Puvočių apžvalgos bokštas. Omnitel ryšio bokštas, kuriame 30 metrų aukštyje yra įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria įspūdinga Varėnos rajono miškų panorama.

Trečią dieną vykome į Trakus. Čia dalyvavome kibinų edukacinėje kepimo pamokėlėje bei ragavome savo kulinarinius kūrinius. Šią dieną jaunesnieji stovyklautojai taip pat aplankė Trakų pilį, o vyresnieji pasiplaukiojo jachtomis.

Ketvirtą dieną pradinių klasių mokiniai aplankė Vilniaus Geležinkelio muziejų, vyresniųjų – Energetikos ir technikos muziejų bei pasikeisdami grupėmis sudalyvavo ekskursijoje restorane-muziejuje, kur buvo pavaišinti skaniu desertu. Restoranas-muziejus „Ida Basar“ yra ypatingas tuo, kad lankantis restorane galima ne tik paragauti autentiškos senosios Lietuvos Didikų virtuvės valgių, bet ir apžiūrėti turtingą antikvarinių indų ir stalo įrankių kolekciją. Kolekcijoje daugiau nei 6 tūkst. įvairių eksponatų – porceliano, keramikos, vario, žalvario, sidabro, melchioro indai, stalo įrankiai, valgymo scenas vaizduojančios litografijos, kitos vertybės.

Paskutinę stovyklos dieną visi kartu vykome į UNO parką, kuriame laipiojant medžiais ne tik smagiai praleidome laiką bet ir mokėmės bendrauti ir bendradarbiauti, klausti ir klausytis bei supratome kaip svarbu yra judėti ir būti atsakingam už savo ir kitų saugumą. Papramogavus gamtoje mokiniams teko apibendrinti stovyklos veiklas ir užpildyti atsiliepimus apie stovyklą, kuriose dėkojo už smagiai praleistą laiką, už suplanuotas įdomias veiklas ir patirtus nuotykius kiekvieną stovyklos dieną. Daug padėkos žodžių skyrė stovyklos organizatoriams ir vadovėms vyresn. socialinei pedagogei Ingai Kočiūnaitei-Poškei, specialiajai pedagogei metodininkei Ana Pavilovič-Jančis, vyresn. pradinių klasių mokytojoms Kristinai Zajančkovskai ir Inesai Sinkevič, priešmokyklinės grupės vadovei Viktorijai Ilkevič, socialinių įgūdžių būrelio vadovei Virginijai Kryčelienei, studentei Joanai Zajančkovskai.

Kartu su mokiniais-stovyklautojais dėkojame Vilniaus r. Savivaldybei bei rėmėjams UAB „PakMarkas“ ir UAB „Tilsta“ už paramą ir skirtas lėšas vasaros stovyklai „Lietuvos turtai“, kurių dėka socialiai remtini mokiniai galėjo smagiai ir turiningai praleisti prasidėjusias vasaros atostogas.

 Ana Pavilovič-Jančis

specialioji pedagogė metodininkė

Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazija

Pažintinė kelionė į Anykščius

20160601_101205 (Copy)

Gražų saulėtą Tarptautinės vaikų gynimo dienos rytą 62 įvairių (3-12) klasių mokiniai ir 8 mokytojai ( R. Šventoraitytė, J. Našlėnienė, A. Diržiuvienė, G. Zigmantaitė, A. Stogienė, A. Belevič, I. Kočiūnaitė – Poškė) susiruošė į lietuvių kalbos mokytojos I. Rukavičienės organizuotą išvyką į Anykščius.

Ši diena – tai priminimas visuomenei apie būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises, todėl prisimindami tai ir nusprendėme dieną praleisti būryje įvairaus amžiaus mokinių, pabendrauti kitoje aplinkoje, daug pamatyti, sužinoti, išmokti, tiesiog pabūti.

Kelionės metu gidė pasakojo apie žymesnius pravažiuojamų miestelių objektus, lankytinas vietas, išgirdome įvairių legendų apie Anykščių miesto pavadinimo kilmę, Puntuko atsiradimą. Pravažiuodami Anykščius dairėmės ir gėrėjomės ramiu miestu, gražiai sutvarkyta aplinka, įdomia architektūra.

Kadangi dieną buvome nutarę praleisti gamtoje, toliau vykome į Anykščių šilelį, kur aplankėme Puntuką – antrąjį pagal dydį riedulį Lietuvoje. Visi stebėjomės priešistorinio laikotarpio liudininko dydžiu ir toliau keliavome Medžių lajų taku, retkarčiais sustodami paskaityti lentelėse surašytų Lietuvos poeto, kalbininko romantinės poemos „Anykščių šilelis“ ištraukų. Smagu pasivaikščioti medžių viršūnėmis!

„Ant aukšto stataus kalno pasirodė stebuklingas žiburys. Žibėjo jis kaip žvaigždė, apsiaustas šviesiu ratu iš aukso raidžių. Pamatę tat, žmonės ėjo prie kalno, stebėjos į žiburį…“. Ir mes, kaip tie J. Biliūno apsakymo žmonės, susižavėję lipome į Laimės žiburį, manydami, jog kalno papėdėje sugalvoti norai išsipildys.

Pakvėpavę grynu oru ir pailsinę kojas, traukėme į Anykščių geležinkelio stotį, kur mus pasitiko stoties viršininkas ir daug papasakojo apie Siauruko muziejuje esančius eksponatus. Mokiniai smalsiai apžiūrinėjo garvežį, vagonus, kelionės reikmenis, signalines ryšio priemones. Džiaugėsi, kad galėjo pasimatuoti geležinkelio darbuotojų kepures, „pavairuoti“ garvežį, įdomu buvo pabūti vagone, kuriuo žmonės buvo vežami į Sibirą. Pasiklausę įdomaus pasakojimo, pasivažinėjome rankine drezina ir keliavome toliau pramogauti.

Dar ne kiekvienas esame važiavę rogutėmis vasarą, todėl aplankėme ant Kalitos kalno esančią vasaros rogučių trąsą. Mokiniai, vieni drąsiai, kiti bijodami, sėdo į rogutes, pasiruošę pajusti naujų bei netikėtų emocijų. Smagu, kad ir tie, kurie bijojo čiuožti pirmą kartą, čiuožė dar ir antrą, ir trečią kartą…

Kelionėje patirti įspūdžiai ir emocijos, daug bendravimo ir juoko taip išvargino mokinius, kad kelionė namo buvo tyli ir rami.

Gera keliauti kartu!

 

Lietuvių kalbos mokytoja Ieva Rukavičienė

 

 

Teatras „Klajonė“ svečiuose Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centre

DSC_0091 (Copy)Š. m. gegužės 19 d. mūsų gimnazijos mokiniai, teatro „Klajonė“ aktoriai, kartu su lenkų kalbos mokytoja, režisiere Božena Bieleninik dalyvavo Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centro 12-ajame gimtadienyje, kur parodė spektaklį „Netoliese Naugarduko“. Spektaklis sužavėjo visus dalyvaujančius gimtadienio šventėje. Gausus plojimai buvo to įrodymu.

Po mūsų spektaklio kartu su visais šventės dalyviais buvome pakviesti prie gausaus vaišių stalo.

Po vaišių visus laukė gimtadienio diskoteka. Mūsų mokiniai buvo maloniai nustebinti ir sužavėti muzikinės grupės „Black Biceps“ pasirodymu. Jau nuo pirmos muzikantų dainos visi pradėjo linksmai šokti. Grįžome iš Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centro gimtadienio labai pakylėtos nuotaikos.

Dėkojame centro direktorei Jadvygai Ingelevič ir visiems darbuotojams už nuostabiai suorganizuotą šventę bei tikimės tolimesnio bendradarbiavimo.

Ana Pavilovič-Jančis

Specialioji pedagogė metodininkė